- perstūma
- pérstūma (neol.) sf. (1) lingv. atitraukimas: Tarmės turi priegaidės pérstūmą nuo galūnės ant šaknies K.Būg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
perstūma
Look at other dictionaries:
išimtinė — ìšimtinė sf. (1) K, išimtìnė (2) Rm; N, LsB406 1. ž. psn. išlaikymas, kurį užsirašydavo tėvai, atiduodami ūkį vaikams: Tėvams duoda ìšimtinę sūnus, t. y. ančpyžę J. Su didele ìšimtine bepigu ir senims gyventi Žd. Bočiai par notariją gerą… … Dictionary of the Lithuanian Language
